..iš Evelinos namų..:

Kitam gyvenime mylėsiu moterį,
Kuri supras mane iš pusės žodžio.
Dalinsimės juoda kava ir potyriais,
Skaitysime knygas be galo godžiai.
Žiūrėsime (jau nutarta) viena kryptim
Uogienę virsime, kai liūdesys užklys
Gyvensiu – ja, o ji – gyvens manim
Ganysime danguj baltas, minkštas avis
Auginsime priklydusius vaikus
Kurių nepasiges nei vienas iš tėvų
Ir plauks gyvenimas it pasaka saldus
Mėnuliui oriai šviečiant virš namų

E. Daciūtė


mane be galo sužavėjo šios moters poezija..

draugystė su keramika

kaip minėjau, mėgstu visokias naujoves. vienas iš paskutinių mano žavėjimosi objektų - keramika. per tą aistrą susipažinau su keramike iš Vilniaus - Normante Naruševičiene (beje, šiandien ji švenčia savo torto dieną - sveikinimai ;)) Iš tos pažinties praeitais metais surengėme mano manymu, vykusią ekspoziciją "Gurmaniški patiekalai". Bendraujame iki šiol.Vieni iš paskutinių mūsų bendro darbo vaisių. Vadinu šią papuošalų liniją "Karūnėlės ir tulpelės".

                                                                                                      

Baltas lapas. Pradžia..

Šiandien aš atsiverčiau naują lapą. Visiškai naują. Švarų. Net nežinau, nuo ko pradėti. Ilgai maniau, kad tai tuščias laiko švaistymas - internetinis dienoraštis. Ir taip jo mažai. Kaip ir visiems. Bet pagaliau nusprendžiau, kad tai puikus būdas reikšti savo mintis, ilgai ieškant žodžio kišenėje. Neesu aš to žodžio meistras. Kažkada seniai mokėjau rašyti. Mokykloje. Ir man tai patikdavo...:) Tad kodėl gi nepabandžius iš naujo? Galų gale visai smagu pabūti su savo mintimis, pasidalinti su kitais..susipažinti, parodyti kitiems, kuo gyvenu.
Gal būt bus smagu paskaitinėti po dauuuuugelio metų... :)
Ką gi. pradedu..

Esu kūrėja. Kiek save pamenu - piešiau visą laiką. Namie ant sienos taip pat. ( Tai buvo 'vėjas' - vaikiškas apskritimas su daug kreivų linijų į vieną pusę :))
Iki panagių esu krapštukas - mėgstu įvairias miniatiūras. Taip pamažu nuo grafikos perėjau prie papuošalų kūrimo. Skamba nuobodžiai - tais blizgučiais užsiima kone kiekviena namuose sėdinti mama :/ Tačiau aš pradėjau prieš kokius septynerius metus, kai dar tie papuošalai, dekupažas skambėjo lyg kokia magija, prie kurios taip norisi prisiliesti kuo arčiau. Įsimylėjau tą smulkią kūrybą, tą coquet pasaulį.. surengiau parodą. Taip ir pradėjau savo koketišką pasaulį. Didelis jis - nuo auskarų iki paveikslų. Kai pabosta verti - tapau.. Ant šilko, ant drobės. Vis ieškau kažko naujo. Naujų saviraiškos būdų, naujos technikos. Todėl tas mano pasaulis toks eklektiškas. Bet jis ir nenori būti kitoks..mano koketiškas pasaulis